Prašmatniame Paryžiaus turtuolių name dirbanti Renė atitinka stereotipinį „bemokslės, kuklios ir nereikšmingos“ namsargės paveikslą. Tame pačiame name gyvenanti turtingų tėvų duktė Paloma stengiasi apsimesti eiline paaugle. Iš tikrųjų Renė – savamokslė aukštosios kultūros garbintoja, o Paloma – ne pagal metus protinga, šviesią ateitį turinti mergina, kuriai betgi atrodo, kad „galutinė stotelė – akvariumas: suaugusiųjų būties tuštumas ir beprasmybė“.

Namo gyventojai nė nenutuokia, kad Renė juos permato kiaurai, o dažną ir pranoksta išsilavinimu. Tuo tarpu Palomos tėvai nė nesuuodžia, kad dukra sulaukusi trylikos planuoja nusižudyti. Jodvi – giminingos sielos, kurios užsidarė nuo pasaulio, pasinerdamos į savo vidų, ieškodamos gyvenimo prasmės ir grožio. Į namą atsikrausčius paslaptingam ir turtingam meno mylėtojui japonui Odzu, ši neįtikėtina draugystė įgauna pagreitį.

Knygos „Ežio elegancija“ herojų lūpomis autorė sugeba lengvais potėpiais kalbėti apie meno prigimtį, būties prasmę, žmogiškąją tuštybę. Pasitelkiant sąmojį ir jautrumą romane kritiškai žvelgiama į gyvenimą, socialinius santykius ir filosofines idėjas.

Muriel Barbery (g. 1969 m.) – prancūzų rašytoja, filosofijos profesorė. Jos antrasis romanas „Ežio elegancija“ sulaukė populiarumo tiek Europoje, tiek už Atlanto, kur tapo „The New York Times“ bestseleriu.