„Pataisos“ – tai žavinga, tragikomiška ir jaudinanti šeimos drama, kurioje amerikiečių rašytojas Jonathan Franzen ironiškai vaizduoja modernaus pasaulio absurdą ir bando prikelia senosios Amerikos dvasią. O traumų, senų paslapčių ir nuoskaudų kupini šeimos santykiai kelia į paviršių klampų neišsipildžiusių svajonių dumblą.

Beveik penkiasdešimt metų Enida Lambert buvo žmona ir mama, tad dabar ji pasiruošusi bent kiek pasilinksminti ir pasidžiaugti savo darbo vaisiais. Deja, jos vyras ir šeimos galva Alfredas kenčia nuo Parkinsono ligos, o vaikai, jau seniai palikę šeimos lizdelį, bando tvarkytis su savo asmeninėmis katastrofomis.

Vyriausias sūnus Garis įtikinėja savo žmoną ir save, kad tikrai neserga depresija, nors visi ženklai rodo priešingai. Negana to, jis tapo žiauriu materialistu, besistengiančiu išgrūsti tėvus iš jų seno namo į nedidelį butuką. Vidurinysis sūnus Čipas, praradęs saugų akademinį darbą, visiškai susimauna naujajame darbe ir sprunka į Lietuvą. O jaunėlė dukra Deniza, išsilaisvinusi iš nelaimingos santuokos, susipainioja sekso reikaluose ir leidžia vėjais savo jaunystę ir grožį.

Beviltiškai trokšdama bent menkiausio malonumo savo gyvenime Enida Lambert išsikelia tikslą – surinkti visą šeimą į namus bent vienoms, paskutinėms Kalėdoms. Tačiau jos vyro sveikata blogėja sparčiau nei moteris tikėjosi ir didžiausiai Enidos svajonei kasdien kyla vis didesnė grėsmė. O kur dar užsispyrę ir išsibarstę vaikai... Visiems jiems teks susidurti su savo baimėmis ir seniai pamirštais praeities vaiduokliais.

Šiai šeimai ir jų tarpusavio santykiams žūtbūt reikalingos „pataisos“. Jonathan Franzen sukūrė kerinčią uvertiūrą naujiesiems laikams. Jis sujungė senuosius Amerikos krovininius traukinius, pilietines pareigas, jaunuosius skautus, Kalėdų sausainiukus ir seksualines traumas su modernių laikų absurdu – smegenų mokslu, namų priežiūra, tėvų aplaidumu, psichinių ligų savigyda, naująja ekonomika.