Knygoje „Hana Arent ir jos „Mažasis teatras" pasakojama apie tai, kad filosofė Hana Arent rašo savo paskutiniąją knygą. Ji tuoj turėtų ją baigti, tačiau jaučia, kad kažko dar trūksta. Kol ji bando dėlioti ir perdėlioti žodžius, ją aplanko draugė iš praeities – ne kas kitas, o pati devynerių metu Hana Arent. Ne itin noriai, tačiau Hana priima jaunosios Hanos pasiūlymą ir jos keliauja į Niujorko gatves ir į mažąjį teatrą. Čia jaunoji ir vyresnioji Hanos žiūri gąsdinantį spektaklį apie miestelį, kurį terorizuoja blogasis vilkas. Ar vis dėlto pačiomis juodžiausiomis akimirkomis, kai atrodo, kad blogis tikrai nugalės, įmanoma pasukti įvykius kita linkme? Ar tą patį galima pasakyti ir apie mūsų tikrojo pasaulio „teatrą"?
Muller-Cotard susidūrė su nelengva užduotimi - per pasaką atskleisti Arent politinės teorijos esmę. Paprastas siužetas ir išraiškingi personažai padeda suprasti tokias sudėtingas kategorijas, kaip laisvė, žmonija ir totalitarizmas - tai, kam Arent paskyrė visą savo gyvenimą
