„Himnas individualybei“ yra klasikinis Ayn Rand pasakojimas, kuriame atskleidžiama distopiška didžiojo MES ateitis – pasaulio, kur iš individų atimamas vardas ir nepriklausomybė.
„Jie egzistavo tik tam, kad tarnautų valstybei. Jie buvo pradėti kontroliuojamuose Poravimosi rūmuose. Jie mirė Nenaudingųjų namuose. Nuo lopšio iki karsto minia buvo viena – didysis MES.
Visame tame, kas liko iš žmonijos, buvo tik vienas žmogus, išdrįsęs mąstyti, ieškoti ir mylėti. Jis gyveno tamsiais ateities amžiais. Bemeiliame pasaulyje jis išdrįso mylėti savo pasirinktą moterį. Amžiuje, praradusiame visus mokslo ir civilizacijos pėdsakus, jis turėjo drąsos ieškoti ir rasti žinių. Tačiau ne už tuos nusikaltimus jis buvo medžiojamas. Jis buvo pasmerktas mirti, nes padarė nedovanotiną nuodėmę: atsiskyrė nuo beprotiškos žmonių bandos. Jis buvo vienas žmogus. Jis iš naujo atrado prarastą ir šventą žodį AŠ.
Galite išvengti realybės, bet negalite išvengti realybės vengimo pasekmių.“
