„Išganymo žvaigždė“ (vok. Der Stern der Erlösung, 1921) – religinės filosofijos veikalas parašytas XX a. pradžioje yra vienas svarbiausių, bet mažiausiai žinomų egzistencializmo, religinės filosofijos, judaizmo veikalų. Visa aprėpiančių, sistematinių filosofijų, vokiškojo idealizmo kontekste prioretizuojama konkretaus žmogaus patirtis. Per produktyvų filosofijos ir teologijos santykio atskleidimą kuriama nauja mąstymo paradigma. Dialogas tarp religijų atsakinėja į seniausius ir svarbiausius religinius klausimus, įveiklina ir leidžiai konkrečiai suvokti Kūrinijos, Apreiškimo, Išganymo sąvokas, jų prasmę ir reikšmę gyvenimui.
