2008-aisiais nuo Vaterlo tilto į Temzę nušokti ketinusį dvidešimtmetį Jonny'į Benjaminą užkalbino pro šalį ėjęs nepažįstamas vyras. Paprastas pasiūlymas išgerti kavos netoliese esančioje kavinėje išgelbėjo vaikino gyvybę. Jonny'is ne tik atskleidžia jį slėgusias mintis, kausčiusias baimes, varginusius kompleksus, bet ir pasakoja apie sveikstant įveiktus ir vis dar kylančius iššūkius. Ši knyga nėra pasakiška istorija, kurioje herojus, susidūręs su dideliais išbandymais, juos įveikia ir toliau ilgai bei laimingai gyvena. Vietoje to joje rasite labai atvirą ir sąžiningą pasakojimą apie nesibaigiančius ieškojimus, kaip gyventi su nuo vaikystės kankinančiais psichikos sveikatos sunkumais ir vis atsinaujinančiomis mintimis apie savižudybę. Vietomis šis pasakojimas liūdnas, tačiau daugiausia – jautrus, viltingas ir labai įkvepiantis.
