„Giedrą Radvilavičiūtę dėl maudymosi kitų autorių tekstuose – knygose, žurnaluose, filmuose, paveiksluose – bent iš dalies galima laikyti, tariant nūnai madingu ir dar nenudėvėtu terminu, postprodukcine' rašytoja [...] G. R. literatūriniai judesiai, [...] įvairių žargonų supynimas, harmoningais sąskambiais ir disonansais grįstų frazių gamyba, smagūs taiklūs posakiai, – šie judesiai ne tik suteikia teksto skaitymo malonumą, bet ir turi galios sukelti ekstazę...“
(Alfonsas Andriuškevičius, Šiaurės Atėnai)
„Radvilavičiūtės tekstai bando atskleisti tiesą, kuri savaime nėra akivaizdi, vienareikšmė, faktais išsemiama. Ji atveriama neslepiamu poetiniu mąstymu: „patikrinkite, koks vėjo skonis..."
(Nora Bossong, iš įžangos G. R. esė rinkinio vokiškajam leidimui)
