Peiliu nudurtas kafkiškas personažas džiaugiasi, kad niekada neturėjo mobiliojo telefono. Miręs sargas, kurio neįsileidžia žmona, susipainioja, ar gerti pro burną, ar pro žaizdą gerklėje. Vonioje į gabalus sukapota prostitutė lyg niekur nieko atsikelia ir išeina...
„Mėnulio vaivorykštė“, sudaryta iš dviejų apysakų ir penkių dramų, – turbūt pati mįslingiausia T. Šinkariuko knyga, kupina siurrealistinių sapnų, keistų vizijų ir painių kultūrinių kodų. Sapnai ir regėjimai laužo linijinio siužeto logiką, o vyksmas grindžiamas minties žaismu ir subtiliomis asociacijomis, kurias įžvelgs tik akylas, atidus ir jautrus skaitytojas.
